Definition 2024
įgalimas
įgalimas
Lithuanian
Participle
įgalimas
- present passive dalyvis participle of įgalėti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
įgalimas
|
įgalimi |
įgalima |
įgalimos |
| genitive |
įgalimo |
įgalimų |
įgalimos |
įgalimų |
| dative |
įgalimam |
įgalimiems |
įgalimai |
įgalimoms |
| accusative |
įgalimą |
įgalimus |
įgalimą |
įgalimas
|
| instrumental |
įgalimu |
įgalimais |
įgalima |
įgalimomis |
| locative |
įgalimame |
įgalimuose |
įgalimoje |
įgalimose |
| vocative |
įgalimas
|
įgalimi |
įgalima |
įgalimos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
įgalimasis |
įgalimieji |
įgalimoji |
įgalimosios |
| genitive |
įgalimojo |
įgalimųjų |
įgalimosios |
įgalimųjų |
| dative |
įgalimajam |
įgalimiesiems |
įgalimajai |
įgalimosioms |
| accusative |
įgalimajį |
įgalimuosius |
įgalimąją |
įgalimąsias |
| instrumental |
įgalimuoju |
įgalimaisiais |
įgalimąja |
įgalimosiomis |
| locative |
įgalimajame |
įgalimuosiuose |
įgalimojoje |
įgalimosiose |
| vocative |
įgalimasis |
įgalimieji |
įgalimoji |
įgalimosios |
