Definition 2024
ištariantis
ištariantis
Lithuanian
Participle
ištariantis
- present active dalyvis participle of ištarti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
ištariąs, ištariantis
|
ištarią, ištariantys |
ištarianti |
ištariančios |
| genitive |
ištariančio |
ištariančių |
ištariančios |
ištariančių |
| dative |
ištariančiam |
ištariantiems |
ištariančiai |
ištariančioms |
| accusative |
ištariantį |
ištariančius |
ištariančią |
ištariančias |
| instrumental |
ištariančiu |
ištariančiais |
ištariančia |
ištariančiomis |
| locative |
ištariančiame |
ištariančiuose |
ištariančioje |
ištariančiose |
| vocative |
ištariąs, ištariantis
|
ištarią, ištariantys |
ištarianti |
ištariančios |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
ištariantysis |
ištariantieji |
ištariančioji |
ištariančiosios |
| genitive |
ištariančiojo |
ištariančiųjų |
ištariančiosios |
ištariančiųjų |
| dative |
ištariančiajam |
ištariantiesiems |
ištariančiajai |
ištariančiosioms |
| accusative |
ištariantįjį |
ištariančiuosius |
ištariančiąją |
ištariančiąsias |
| instrumental |
ištariančiuoju |
ištariančiaisiais |
ištariančiąja |
ištariančiosiomis |
| locative |
ištariančiajame |
ištariančiuosiuose |
ištariančiojoje |
ištariančiosiose |
| vocative |
ištariantysis |
ištariantieji |
ištariančioji |
ištariančiosios |
