Definify.com
Definition 2024
ištarti
ištarti
Lithuanian
Verb
ištar̃ti (third-person present tense ìštaria, third-person past tense ìštarė)
- to pronounce, to articulate
Conjugation
conjugation of ištarti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
|||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
ištariu | ištari | ištaria | ištariame, ištariam |
ištariate, ištariat |
ištaria | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
ištariau | ištarei | ištarė | ištarėme, ištarėm |
ištarėte, ištarėt |
ištarė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
ištardavau | ištardavai | ištardavo | ištardavome, ištardavom |
ištardavote, ištardavot |
ištardavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
ištarsiu | ištarsi | ištars | ištarsime, ištarsim |
ištarsite, ištarsit |
ištars | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
ištarčiau | ištartum | ištartų | ištartumėme, ištartumėm, ištartume |
ištartumėte, ištartumėt |
ištartų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | ištark, ištarki |
teištaria | ištarkime, ištarkim |
ištarkite, ištarkit |
teištaria | ||
dalyviai of ištarti
| active | passive | |
|---|---|---|
| present | ištariąs, ištariantis | ištariamas |
| past | ištaręs | ištartas |
| past frequentative | ištardavęs | — |
| future | ištarsiąs, ištarsiantis | ištarsimas |
| participle of necessity | — | ištartinas |
pusdalyvis of ištarti
| active | |
|---|---|
| special adverbial participle | ištardamas |
padalyviai of ištarti
| active | |
|---|---|
| present adverbial | ištariant |
| past adverbial | ištarus |
| past frequentative adverbial | ištardavus |
| future adverbial | ištarsiant |
būdinys of ištarti
| manner of action participle | ištarte, ištartinai |
|---|---|