Definition 2024
ištarsimas
ištarsimas
Lithuanian
Participle
ištarsimas
- future passive dalyvis participle of ištarti.
Declension
|
masculine |
|
feminine |
singular |
plural |
singular |
plural |
nominative |
ištarsimas
|
ištarsimi |
ištarsima |
ištarsimos |
genitive |
ištarsimo |
ištarsimų |
ištarsimos |
ištarsimų |
dative |
ištarsimam |
ištarsimiems |
ištarsimai |
ištarsimoms |
accusative |
ištarsimą |
ištarsimus |
ištarsimą |
ištarsimas
|
instrumental |
ištarsimu |
ištarsimais |
ištarsima |
ištarsimomis |
locative |
ištarsimame |
ištarsimuose |
ištarsimoje |
ištarsimose |
vocative |
ištarsimas
|
ištarsimi |
ištarsima |
ištarsimos |
|
masculine |
|
feminine |
singular |
plural |
singular |
plural |
nominative |
ištarsimasis |
ištarsimieji |
ištarsimoji |
ištarsimosios |
genitive |
ištarsimojo |
ištarsimųjų |
ištarsimosios |
ištarsimųjų |
dative |
ištarsimajam |
ištarsimiesiems |
ištarsimajai |
ištarsimosioms |
accusative |
ištarsimajį |
ištarsimuosius |
ištarsimąją |
ištarsimąsias |
instrumental |
ištarsimuoju |
ištarsimaisiais |
ištarsimąja |
ištarsimosiomis |
locative |
ištarsimajame |
ištarsimuosiuose |
ištarsimojoje |
ištarsimosiose |
vocative |
ištarsimasis |
ištarsimieji |
ištarsimoji |
ištarsimosios |