Definition 2024
ištartinas
ištartinas
Lithuanian
Participle
ištartinas
- dalyvis participle of necessity of ištarti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
ištartinas
|
ištartini |
ištartina |
ištartinos |
| genitive |
ištartino |
ištartinų |
ištartinos |
ištartinų |
| dative |
ištartinam |
ištartiniems |
ištartinai
|
ištartinoms |
| accusative |
ištartiną |
ištartinus |
ištartiną |
ištartinas
|
| instrumental |
ištartinu |
ištartinais |
ištartina |
ištartinomis |
| locative |
ištartiname |
ištartinuose |
ištartinoje |
ištartinose |
| vocative |
ištartinas
|
ištartini |
ištartina |
ištartinos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
ištartinasis |
ištartinieji |
ištartinoji |
ištartinosios |
| genitive |
ištartinojo |
ištartinųjų |
ištartinosios |
ištartinųjų |
| dative |
ištartinajam |
ištartiniesiems |
ištartinajai |
ištartinosioms |
| accusative |
ištartinąjį |
ištartinuosius |
ištartinąją |
ištartinąsias |
| instrumental |
ištartinuoju |
ištartinaisiais |
ištartinąja |
ištartinosiomis |
| locative |
ištartinajame |
ištartinuosiuose |
ištartinojoje |
ištartinosiose |
| vocative |
ištartinasis |
ištartinieji |
ištartinoji |
ištartinosios |
